Tėvams apie odontologinių ligų profilaktiką
Vaikų amžiuje labiausiai paplitusios odontologinės ligos – dantų ėduonis (kariesas, gedimas), dantenų uždegimai ir žandikaulių bei dantų anomalijos

Daugiau kaip 90% vaikų kenčia dėl nesveikų dantų skausmo. Jų gydymas vaikams siejasi su nemaloniais pojūčiaias. Šiuo metu yra daug profilaktikos priemonių, padedančių sumažinti odontologinių ligų paplitimą tarp vaikų. Taip pat žinomos šias ligas sukeliančios priežastys, kurias pašalinus galima išvengti kai kurių odontologinių ligų.

Kas turi rūpintis vaikų dantų ir burnos organų sveikata?
Odontologinių ligų profilaktika ir savalaikis gydymas – bendras tėvų, vaikų ir odontologų rūpestis. Į šį darbą aktyviai turi įsijungti visi vaikus auklėjantys ir mokantys asmenys, t.y. vaikų darželio auklėtojai, pedagogai, seneliai, vaikų globėjai.

Mama laukiasi kūdikio
Tai ypatingas moters gyvenime laikotarpis. Šiuo metu svarbu pradėti rūpintis savo ir būsimojo kūdikio sveikata, taip pat ir dantų atsparumu įvairioms ligoms. Embrioniniu laikotarpiu formuojasi pieninių dantų ir net dalies pastoviųjų dantų užuomazgos.

Sunku pasakyti, kodėl posakis, kad vaikai „suvalgo“ mamų dantis šiandien populiarus. Lietuvoje I tūkstantmetyje kiekviena šeima turėjo 6 – 9 vaikus, viduramžiais – 5 – 7 vaikus, bet ištyrus mirusiuosius paaiškėjo, kad moterų dantys nebuvo išgedę labiau nei vyrų, ir senovėje jos turėjo tiek pat sugedusių dantų, kiek vyrai. Kitų šalių mokslininkų išvados tos pačios – iš danties audinio nėštumo metu nepasišalina nei kalcis, nei kiti elementai. Taip pat nesuyra ir jų junginiai. Tai būdinga ne tik nėštumo, bet ir kūdikio žindymo periodu.

Vaiko sveikata ir būsimųjų dantų atsparumas priklauso nuo mamos sveikatos nėštumo metu, jos mitybos, nes su maistu gaunamos medžiagos, mikro ir makro elementai reikalingi dantukams vystytis. Pirmoje nėštumo pusėje moteris turi gauti pakankamai baltymų, riebalų, A ir B grupės, D, C vitaminų, kalcio. Per parą būsimoji mama turėtų išgerti apie 2 stiklines pieno, suvalgyti 150 g varškės, 20 g sūrio, 10 g augalinio aliejaus, 100 g žuvies produktų, 100 g mėsos, 2 – 4 riekeles juodos duonos, iki 500 g įvairių daržovių, vaisių, uogų. Mitybos racione turi būti ir riebalų, apie 60 g cukraus ar konditerijos gaminių, tačiau negalima jais piknaudžiauti. Antroje nėštumo pusėje moteriai reikėtų gauti daugiau baltymų. Svarbu valgyti tokius maisto produktus, kurie turi daug vitaminų ir vertingų mikro ir makro elementų. Nėščiosioms vertingas jogurtas (geras Ca/P santykis), kiaušiniai, sviestas, žuvų kepenėlės, nes turi vit. D, duona, grikiai, žirniai dėl juose esančių B grupės vitaminų. Vit. C gausu raugintuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, juoduosiuose serbentuose. Vit. E – pupelėse, žirniuose, vit. A – sūryje, morkose, pomidoruose.

Geras ir teisingas dantų valymas yra ėduonies profilaktikos pagrindas. Ten, kur vandenyje visiškai nėra fluoro (tai žino tos vietovės gydytojai odontologai), nėščiosios gali sučiulpti vieną fluoro tabletę per dieną (burnoje laikyti porą minučių, nenuryti, seiles išspjauti). Nėštumo metu fluoro turinčių preparatų į vidų tikslingumas kol kas ginčytinas. O kol tikslingumas ginčytinas, į vidų vartoti preparatų nepatartina. Bet dantis valyti fluoto pastomis būtina.

Labiausiai dantims kenkia prasta jų priežiūra. Sutelkusi visą savo dėmesį būsimam kūdikiui, mama neskiria dėmesio sau: pamiršta valyti dantis, negalvoja apie jų saugą. Kai kurios nėščiosios dėl nepakankamai geros savijautos nesirūpina savimi ir nevalo ar nepakankamai gerai valo dantis, masažuoja dantenas, skalauja burną. Nėštumo metu atsiranda ypatingas noras valgyti saldžius, rūgščius ir pikantiškus patiekalus, dantims sudaromi taip vadinami dietiniai stresai, o po jų burna neišskalaujama stikline vandens, neišvaloma nei rupesniu maistu, nei morka, nei dantų šepetuku. Taigi ne nėštumas sukelia ėduonį. Ėduonies problema slypi burnoje.

Valyti dantis šepetuku pakanka 2 kartus per dieną. O pavalgius arba valgį užbaigus saldumynais, rūgštesniais patiekalais, tarp jų ir rūgštokais vaisiais (apelsinais, mandarinais, kiviais, ananasais, obuoliais), burną būtina gerai išskalauti ar joje palaikyti kokią minutę gurkšnį pieno, kad neutralizuotųsi rūgšti aplinka. Dantų sveikatos požiūriu gana gerą paprotį turi britai, kai kurių Šveicarijos, Prancūzijos, Vokietijos regionų gyventojai. Tų kraštų desertas – tai sūriai. O sūris stabdo ėduonies susidarymą. Pavalgius saldžių ar rūgščių patiekalų visada naudinga užkąsti sūrio. Neblogai pakramtyti ir kramtomosios gumos be cukraus, kuri skatina seilių pritekėjimą, o pakankamas seilių kiekis suteikia gerą apsaugą dantims.

Vėmimas dantims labai kenkia. Jis skatina emalio žaizdų ir emalio erozijų susidarymą. Jei ant dantų yra apnašo, labai greitai susiformuoja ėduonis. Po vėmimo būtina tuoj panaikinti rūgščią situaciją burnoje: išskalauti burną stikline vandens su soda, pienu. Tik jokiu būdu negalima tuoj pat valyti dantų šepetuku. Reikia leisti rūgščių pakenktam emaliui atsikurti per kelias valandas.

Nėštumo metu persirgtos ligos gali turėti įtakos būsimojo vaiko dantų atsparumui ligoms.
Gera nėščiosios sveikata, pilnavertė mityba, tinkama burnos higiena, savalaikis dantų ir dantenų uždegimo gydymas – būsimojo kūdikio dantų sveikatos laidas.

Vaikas gimė
Natūralus maitinimas krūtimi – svarbi odontologinių ligų profilaktika. Motinos pienas turi visus komponentus, reikalingus vaiko organizmo, taip pat dantų užuomazgų, pilnaverčiam vystymuisi. Be to, krūties čiulpimas skatina taisyklingą žandikaulių, ypač apatinio, vystymąsį.

Jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais reikia pradėti rūpintis kūdikio burnos higiena. Kūdikio burnoje gausu seilių, jis maitinamas pienu, todėl vyksta geras savaiminis apsivalymas. Jei mama nesilaiko asmens higienos, nenuvalo krūties prieš maitindama, naudoja nešvarius čiulptukus, tai vaiko burnos gleivinėje gali atsirasti grybelio sukeliamas susirgimas – pienligė. Burnos gleivinėje atsiranda balkšvas apnašas, primenantis varškės kruopelytes.

Pieniniai dantys
Pieninių dantų dygimas – fiziologinis procesas. Šeštąjį kūdikio gyvenimo mėnesį mama dažnai netyčia aptinka vaiko burnoje prasikalusį pirmąjį dantį. Nors pasitaiko, kad vaikai šiuo laikotarpiu pasidaro neramūs, jiems padidėja seilėtekis, būna skausmingos dantenos.

Išdygus pirmiesiems pieniniams dantims, vaikas valgo įvairesnį, tirštesnį maistą, todėl mama turi įprasti drėgnu marlės gabalėliu po valgio nuvalyti mažylio dantis. Pirmųjų metų pabaigoje vaiką reikia parodyti odontologui, kuris paaiškins tėvams, kaip prižiūrėti dantis. Visi pieniniai dantys išdygsta 2-2,5 m. vaikams, todėl jie pajėgia ir privalo kramtyti normalų, kietą maistą. Minkštas, pertrintas, lipnus maistas trukdo dantims apsivalyti. Ypač pavojingi vaikų dantims, kurie pirmais gyvenimo metais yra mažiau mineralizuoti, saldus maistas ir gėrimai. Didelė tikimybė sugadinti kūdikio dantis, jei dažnai, ypač prieš miegą, duodama gerti iš buteliuko pieno, saldžios arbatos, sulčių ar kitų gėrimų. Šiuose gėrimuose esantį cukrų burnos bakterijos paverčia rūgštimis, kurios gadina vaiko dantis, ypač priekinius. Jie minkštėja, paruduoja ir visai sugriūva. Tai vadinamas „buteliuko kariesas“, kuris sukelia vaikams skausmą, o tėvams daug rūpesčių. Taigi būtina valyti pieninius dantis ir nelepinti vaikų saldumynais, ypač tarp pagrindinių maitinimų.

Maži vaikai, iki 2-3 metų amžiaus, nesugeba patys gerai išsivalyti dantų, todėl jiems turi padėti tėvai. Svarbu, kad vaikas iki tol išmoktų gerai skalauti burną, nes 2 metų vaikai jau turėtų patys valyti dantis šepetėliu be pastos, o nuo 3 metų reikėtų naudoti vaikišką higieninę dantų pastą. Ant šepetėlio dedamas nedidelis (kaip vaiko piršto nagas) gabalėlis pastos.

Pieninių dantų sveikata priklauso nuo taisyklingos vaiko mitybos, geros burnos higienos ir bendros sveikatos. Jeigu vaikai dažnai serga viršutinių kvėpavimo takų katarais, kitomis ligomis, tai jų dantys mažiau atsparūs gedimui.

Parengta pagal docentės N.Kelbauskienės atmintinę tėvams ir I.Balčiūnienės „Ar vaikai tikrai „suvalgo“ mamų dantis?“